atakarta

atãkarta sf. (1) 1. tarp pradalgių likusi aukštesnė žolė: Pradelgio atakarta Ds. Pjaunant pievą, reikia išpjauti kuo žemiausia ir nepalikti jokių atakartų rš. 2. užkirtimas: Kai pjūklų nebūdavo, tai iš drūtų rąstų malkas kapodavo su atãkartom Ds. 3. kas atkirsta: Iš atãkartos stalelis padarytas Ds.